Šiuolaikinė psichologija daugiau analizuoja protą, intelektą. Tad tiksliau ją būtų vadinti mentalogija. O sielos slėpiniai lieka pamiršti. Dažnai žmogus jaučia, kad vidinis pasaulis jam nepatinka, kaip jis nedera su aplinka, kai elgiamasi neteisingai. Egzistuoja tam tikra charakterio etika. Jeigu žmogus nepasiduoda madingai tėkmei, elgiasi pagal taisykles, kurias jam diktuoja vidinis poreikis, kaip augti, tobulėti kaip asmenybei, tuo stipriau jis jaučia, kas yra teisinga, o kas primesta kitų, nesava. Išsiugdęs gebėjimą skirti, kas teisinga, o kas ne, žmogus pasijunta tvirtesnis, mažiau paveiktas svetimos išorinės tėkmės.
Noras būti laimingam ir sėkmingam yra du skirtingi dalykai. Galima prisiminti vardus tų, kuriems sekasi, kurie yra sveiki, turtingi, pripažinti, gali daug ką sau leisti, bet laimingi nesijaučia. Arba atvirkščiai. Bet šiuos norus suderinti įmanoma. Dar daugiau – juos suderinus užkertamas kelias tyliai atsėlinančiai sezoniniai depresijai. Skubiai kai ką savo gyvenime pakeisti reikia tada, kai jaučiama didelė vidinė įtampa, stresas. Šie dalykai nėra visiškai išgyvendinami, kaip ir nėra visiškai neigiami. Kai kuriais atvejais stresas gali būti naudingas. Jis gali tapti stimulu stengtis, judėti į priekį. Pvz., praustis ryte po vėsiu vandeniu – tai geras stresas organizmui. Tai atgaivina kūną ir leidžia smegenims pasiruošti darbui. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, pavargstama, nuo darbo, nuo santykių, vargina kitokios smulkmenos. Tada jau reikia susimąstyti, nes toks stresas gali nuvesti į gilų liūdesį ar depresiją.
Pirmiausia reikėtų tokias situacijas išsianalizuoti patiems.
Verta apgalvoti, pamąstyti, kaip jas būtų galima keisti ar bent paįvairinti. Tai padaryti padeda kartais visai paprasti dalykai, pavyzdžiui, trumpos išvykos į gamtą, ilgesnės miego valandos, nuoširdūs pokalbiai su draugais. Tiesa, kartais tenka ir iš esmės keisti nusistovėjusią rutiną. T. y. atrodo, nepajudinamus kasdienybės dalykus pakeisti kitkuo. Kuo? Tuo, kas nuoširdžiai įdomu, teikia atgaivą, pakylėja dvasią. Sakysite, lengva pasakyti, sunku padaryti. Pavyzdžiui, kaip pakeisti nemėgstamą darbą, jeigu vis tiek reikia užsidirbti pinigų. Čia slypi spąstai, kur sprendžiamas klausimas, nugalėti save ar ne. Žmogus visą laiką turi siekti aiškumo. Pirmiausia aiškiai atsakyti pats sau į klausimą – ko iš tikrųjų nori. Dirbti patikimą darbą ir uždirbti daug pinigų, ar pasirinkti mėgstamą darbą. Kartais žmonės tampa savo darbo vergais, neretai jie dirbdami ir uždirbdami didelius pinigus praranda šeimas, ištaško gražius santykius, tampa įsitempę, pilni streso. Tada pradeda nesisekti, suirztama, apima pyktis. Tuomet neretai į duris pasibeldžia ir skyrybos. Tad taip dirbant nepatinkantį darbą prarandamas pats brangiausias turtas – santuoka. Be abejo, tai nereiškia kad viskas susiklostys lyg mostelėjus burtų lazdele. Teks stengtis, galbūt įtempti visas jėgas, daug ką savo gyvenime keisti ir keistis. O keitimasis be abejonės taip pat yra stresas, įtampa. Kartais liūdesys yra ir asmeninis brendimo požymis. Bręsdami žmonės neišvengiamai keičiasi patys ir turi kažką keisti aplinkoje.
Būtent meilės žmogus turėtų ieškoti.
Štai vedų filosofija leidžia pasirinkti gyvenimo būdą, kuris padės kaupti patirtį ir daryti reikalingas išvadas. Viena iš vedų filosofijų teigia, kad reikia gerai atlikti savo pareigas, išsijuosus dirbti ir galiausiai bus patenkinti visi žmogaus poreikiai. Kita ragina atkreipti dėmesį į tai, kad materialiniame pasaulyje yra įvairių dalykų, ne tik grubių (sotus pilvas), bet ir subtilių (intelektas, protas, netikras ego). Užduotis žmogui – analizuoti savo patirtį, mėginti atskirti, kas yra materija, o kas – dvasia. Ir tokiu būdu augti, tobulėti. Aukščiausiai vedų filosofijoje yra meilės filosofija. Ji moka pakilti aukščiau laikinų santykių, siekti poreikių natūraliai, realiai, praktiškai. Mylėti ir būti mylimam. Meilė – esminis sielos ir tikrojo aš poreikis. Todėl būtent meilės žmogus turėtų ieškoti. Jei šis orientyras prarandamas, žmogus juda nusivylimo, liūdesio ir depresijos link. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės atsisako meilės iširus santykiams, jiems atrodo, kad meilei rasti laikas jau praėjo. Tačiau rimtos pažintys senjorams yra ypač svarbu, tai atsiliepia ne tik jų emocinei būsenai, užpildo vienišumą, bet ir stiprina fizinę sveikatą!
Tačiau kaip tai padaryti? Nuo ko pradėti?
- Nesikapstyti per daug giliai – bent jau ne iš karto. Meditacija – puiki priemonė atrasti vidinę ramybę. Bet pradžiai užtenka ir susitvarkyti namus ar tiesiog skaniai pavalgyti.
- Neiti miegoti užvaldžius piktoms, neigiamoms emocijoms, nes tuomet ir miegas bei sapnai bus neramūs, stigs poilsio.
- Negalima gydyti liūdesio apgaulingais malonumais. Kas tai yra? Saldumynais, alkoholis – viskas, kas sukelia tik trumpalaikį malonumą.
- Nusipirkti laimę. Banalu, bet trokštama smulkmena, kad ir visai maža, suteikia daug džiaugsmo ir pakelia nuotaiką.
- Nereikalauti geriausio. Ne visada ir tikrai ne viskas būna tobula. Bet tai nereiškia, kad jei ne tobula, tai yra blogai.
- Didinti energijos atsargas, ypač sportuojant. Fizinė veikla padeda atsipalaiduoti ir išsklaido blogas mintis.
- Liautis kabinėtis ir kritikuoti. Kartais savikritika būna išties naudinga. Tačiau nereikia perlenkti lazdos.
- Imtis veiksmų. Niekas gyvenime nieko neatneša ant lėkštutės ir nepasiūlo. Dėl visų svajonių ir tikslų reikia stengtis bei veikti.
- Mėgautis akimirka ir mylėti – augintinį, saulėtą dieną, žydinčią gėlę, draugę, gaivinantį lietų ir t. t.
http://gyvbudas.lrytas.lt/ 2016-05-02
