Pasak vedų žinovų, vyras šeimoje turi jausti, kad yra gerbiamas, branginamas ir vertinamas – netgi tada, kai daro klaidas.

Jis trokšta atrodyti didvyriu, ypač savo žmonos akyse. Jei jis nesulauks iš moters energetinio palaikymo augant ir transformuojantis, jis gali tapti įžeidžiu ir šiurkščiu.
Moterys dažnai nesupranta, jog vyrai yra įsitikinę, kad privalo būti gerbiami vien todėl, kad yra vyrai.

Kiekvienas žmogus, esantis šalia mūsų, darbe ar gyvenime nupelnė pagarbos ir dėkingumo. Jai visgi moterims atrodys kitaip ir moterys nerodys pagarbos priešingos lyties atstovams, tuomet vyrams esant šalia, bus vis sunkiau kvėpuoti (emociškai).

Štai kodėl taip svarbu, kad moteris išmoktų savo vyrą besąlygiškai gerbti.

Daugelis moterų sutiktų gerbti savo partnerį, bet jos mano, kad vyras šią pagarbą turi užsitarnauti. Jei taip nėra, moteris pasijunta nenuoširdi ir ima veikti taip, tarsi norėtų pakoreguoti aplinkybes manipuliuodama.
Ji tiki, kad galės gerbti savo vyrą tik tada, kai privers jį elgtis taip, kad šis taptų vertas jos pagarbos. Tačiau toks planas ilgainiui nepasitvirtina. Vyrui pagarba per daug stiprus poreikis, kad ją būtų galima sutapatinti su jo elgesiu.
Jei moteris išdrįs surizikuoti ir nesiliaus gerbusi savo vyrą net tada, kai jis nėra tobulas, jis atvers jai savo širdį ir bus pasirengęs keistis.
Vyrui pagarba reikalinga tam, kad jis jaustųsi pakankamai saugus atsiverti žmonai. Kai jis pajus, kad šeimoje yra laikomas „galva”, jis nesąmoningai leis žmonai tapti „kaklu” – ir ji galės nukreipti vyrą tinkama linkme.
Moterys paprastai net neįsivaizduoja kiek daug įtakos jos daro savo vyrams. Yra tokia patarlė: „Būk taiki kaip balandis, bet išmintinga kaip gyvatė”.

Dažnai pasitaiko, jog žmona arba išaukština, arba pažemina savo vyrą.

Namai turėtų būti vienintelė vieta vyro gyvenime, kur kritikos balsas nutiltų, kur jis neabejotų, kad yra išklausytas ir suprastas.
Vyro savivertė ypač sustiprėja tą akimirką, kai jo žmona noriai ir entuziastingai su juo mylisi (o ne guli svarstydama, kokios plytelės tiktų jų naujajai terasai).

Liūdna, bet milijonams vyrų namai yra ta vieta, kur kritikos balsas nenutyla, o dar labiau sustiprėja.
Teko girdėti, kaip viena moteris sakė savo vyrui, apdovanojimų vakare gavusiam prizą: „Visi mano, kad tu nuostabus, bet aš iš tikrųjų žinau, koks esi tinginys ir apsileidėlis!”.

Moterys dažnai daro klaidą, įžeidinėdamos savo vyrus, manydamos jog tokiu būdu paskatins juos keistis.
„Kas tau atsitiko?” – ironizuoja jos. – „Ar negali imtis kokio naudingo darbo? Gal išplautumei jau keletos dienų susikaupusius indus? Iš tiesų, koks tu nevykėlis, tau nuolatos reikia viską priminti”.
Moterys, kurios taip elgiasi, yra įsitikinusios, kad jeigu jų kritikos strėlės pasieks tikslą, jos pakeis vyro charakterį, padės jam atsikratyti trūkumų ir pavers jį joms tinkančiu vyru. Tačiau jos smarkiai klysta.
Kritika ir nesupratimas sukelia tik vyro pyktį bei nusivylimą. Labiausiai vyras įsižeidžia, kai bando pasimylėti su žmona, o ši atstumia jį, norėdama baigti skaityti įdomią knygą.

Įžeistas ir įskaudintas vyras galiausiai išplėš jus iš savo širdies ir jūs nesulauksite tų santykių pokyčių, kurių taip troškote. Moterys, neignoruokite savo vyro poreikio būti gerbiamam. Jeigu jūs negerbsite savo vyrų – jų nevertinsite, nuolatos darysite pastabas, žeminsite, pajuoksite ar nekreipsite dėmesio, – įskaudinsite juos.
Tačiau nesupraskite klaidingai: jei gerbiate vyrą, nereiškia, kad neturite su juo dirbti. Pasistenkite būti rūpestinga, kitaip jūsų pastangos pakeisti jį bus kaip nepagarba. Jei norite, kad vyras santuokoje pradėtų kitaip elgtis, turite užmiršti įžeidinėjimus ir išmokti besąlygiškos pagarbos.

www.lrytas.lt  2014-06-25