Gyvename įdomų laiką, kupiną įvairiausių galimybių. Turime šansą skristi į visas keturias pasaulio šalis – anglijas, amerikas ir australijas. Sudarytos puikios sąlygos atsikratyti antsvorio – valdžios vyrai nuolat primena, kad reikia susiveržti diržus. Kartais galime lėkti per kelis darbus… už vieną atlyginimą. Turime laisvę kalbėti ir… galimybę būti neišgirsti. Pagaliau turime teisę pasirinkti vieną (arba visas) iš siūlomų galimybių. Galiausiai nuo viso to pavargstame, išsibarstome, pasimetame. Ir kaip brangiausių deimantų ieškome žmogiškos šilumos, meilės, draugystės.
Kodėl šiandien tiek daug vienišų (ne gyvenančių po vieną, o vienišų) žmonių? Nelaimingų, ištroškusių artimumo ir švelnumo? „Susvetimėjome, nebemokame susikalbėti, nenorime išgirsti ir suprasti, nemokame atleisti“, – skyrybų ir vienatvės priežastis vardija dvasinių pažinčių tarnybų „Meilės harmonija“ vadovė Vilma Šiaučiūnienė.
Artimos sielos paieškos
Šiandien Lietuvoje netrūksta įvairių pažinčių tarnybų. Kuo ši, dvasingų pažinčių tarnyba „Meilės harmonija“, skiriasi nuo kitų? Vilma tikina, kad svarbiausia dviejų žmonių bendrystėje – sielų artumas. „Meilės harmonijos“ tikslas – ne greitai surasti porą, bet supažindinti, suvesti draugėn panašiai mąstančius, bendrų polėkių, pomėgių ir tikslų turinčius žmones. Žmonėms, čia ieškantiems žmonos ar vyro, arba tiesiog draugo ar draugės, garantuojamas visiškas informacijos konfidencialumas. Todėl į šią tarnybą kreipiasi žmonės, ieškantys ne linksmo nuotykio, o gilaus ryšio, artimos sielos bendraminčio. Su kuriuo būtų malonu pasikalbėti prie puodelio arbatos, aptarti perskaitytą knygą, aplankyti parodą ar nueiti į teatrą. Dažnai žmonės ieško tiesiog artimo bičiulio tam, kad užpildytų širdies tuštumą, ir būdami vieni, nesijaustų vieniši. V.Šiaučiūnienės Dvasingų pažinčių tarnyboje organizuojami renginiai, kuriuose padedama žmonėms susirasti tinkamą porą, arba rengiami bendrystės vakarai, kuriuose žmonės turi puikią galimybę pabūti tarp bendraminčių, pabendrauti, paklausyti muzikos, padiskutuoti. Čia vyksta paskaitos, kuriose kalbama apie vyrų ir moterų santykius. Žmonės dalijasi mintimis ir patirtimi, mokosi naujai pažvelgti į vyro ir moters santykius, praskaidrina savo kasdienybę, pasisemia gerų emocijų.
„Dažnai žmonės puola į neviltį, girdi, man jau trisdešimt su viršum, ir – vis dar viena ar vienas, – pasakoja V.Šiaučiūnienė, – kartais žmonės ilgai būna vieniši, tiesiog likimas jiems lėmė vėlyvą partnerystę. Reikia mokėti išlaukti didžiosios gyvenimo meilės“. Iš tikrųjų, kiekvienam iš mūsų egzistuoja ta antroji sielos puselė, tik kartais jos nepastebime ir nevisada nemokame branginti.
Kaip gimė dvasingų pažinčių tarnyba
V.Šiaučiūnienė prisipažįsta, kad jai nuo studijų laikų buvo smagu supažindinti poras: draugę su pusbroliu, pusseserės bendraklasę su savo vaikystės draugu ir pan. „Mintyse dėliodavau visus galimus „už“ ir „prieš“. Tuomet tai vadinau suderinamumo kriterijais. Dažnai išeidavo visai neblogos poros“, – šypsosi Vilma. Vėliau moteris studijavo statybų mokslus, tačiau ilgainiui suvokė, kad tikrasis jos pašaukimas ne namus statyti, o padėti žmonėms susirasti vienas kitą. Ir ne trumpalaikiams susimatymams, o ilgai dvasingai bendrystei. Vilmai (knietėjo)troško padėti „sušildyti“ išblėsusius nūdienos jausmus: meilę, atjautą, bendravimą, nuoširdumą. Alkanoms širdims parūpinti peno. Pagelbėti vienišiems žmonėms, padėti prisikelti po sunkiai išgyventų skyrybų arba dramatiškų netekčių. Vilma pradėjo domėtis savęs pažinimo metodais, astrologija, gilinosi į porų tarpusavio santykių subtilybes. Pamažėl gimusi vizija įkurti Dvasingų pažinčių tarnybą virto realybe. Ir gyvuoja jau treti metai. Pasak Vilmos Šiaučiūnienės, tai puikiausias įrodymas, jog žmonėms trūko tokios erdvės, kurioje galėtų sutikti sau artimą „dūšele“. Kur gi susipažinti tiems, kurie, pavyzdžiui, nevartoja alkoholio, nerūko arba nemėgsta masinių renginių? Iš tikrųjų, tokiems žmonėms trūksta vietų, kuriose galėtų sutikti bendraminčių. Vilma tikina, jog tikrai labai trūko tarnybos, padedančios susirasti, sielai artimą žmogų, panašų savo vertybėmis ir dorybėmis. Tie, kurie kreipiasi į „Meilės harmonijos“ tarnybą, tikrai neieško vienadienių santykių ir trumpalaikių romanų.
Skuboti santykiai atsiliepia vaikams
Visuomenėje vis dar daug gajų stereotipų: jaunam žmogui privalu baigti aukštąjį mokslą, tuomet susituokti, vėliau susilaukti palikuonių. Todėl stengdamiesi „sutilpti“į tas kažkieno nustatytas taisykles, kartais tiesiog „prisižaidžiame“. „Skubotos vedybos nieko gera nežada, – tikina Vilma. – Vienas kito pažinimui reikia laiko. Per mėnesį, kitą žmonės nespėja vienas kito perprasti. Viskas atrodo puiku, nuostabu, spalvota ir žaisminga. Po vestuvių gyvenimas pamažėl įgyja naujų atspalvių: į dviejų žmonių santykius ateina kasdienybė, besikėsinanti tapti rutina. Ir jeigu žmonės neturi bendrų sąlyčio taškų (vienam svarbu tik namai, vaikai ir buitis, o kitas stačia galva paniręs į karjerą, darbą, šlovę ir pripažinimą), santuoka pamažėl pradeda braškėti, vėliau ir griūti. Skaudžiausiai šiame procese nukenčia vaikai. Mokslininkų tyrimai patvirtina, kad tėvų ginčus stebinčios atžalos dažniau serga. Dažniausiai peršalimo ligomis, ausų uždegimu. Kodėl? Vaikas, augdamas šeimoje, kurioje tėvai nuolat riejasi, sąmoningai ar nesąmoningai stengiasi užsiblokuoti, negirdėti isteriškų barnių ir piktų žodžių, kuriais svaidosi tėvai. Vaiko ausys blokuoja neigiamą energiją, ir ji virsta uždegimu. Nemeilė, išdavystė, neapykanta sargdina širdį. Vyro, moters ir (galbūt )vaiko. „Tokie tad greitų vedybų rezultatai, – kalba V.Šiaučiūnienė. – Nevalia skubėti gyventi. Juolab kurti šeimą. Nes dėl dviejų žmonių „nepavykusio žingsnio“ nukenčia niekuo dėtos atžalos“.
Sunkus kelias į laimę
Kodėl vieni lengvai randa „savo“ žmogų, kiti vis ieško ir ieško, kol galiausiai lieka… vieniši. Vilma tikina, kad dažniausiai vieniši jaučiasi tie, kurie pamiršta mylėti… save. Nemylėdamas savęs, negalėsi pamilti kito žmogaus. Stokodamas meilės sau, nesugebėsi atverti širdies naujiems jausmams. Tik pamilę save išmoksime meile dalintis, tuomet ir prisišauksime ją į savo širdį. „Dažnai išsiskyręs vyras, bendraudamas su kita moterimi, negali atsikratyti skyrybų kartėlio. Vis lygina naująją moterį su buvusia žmona, ieško joje panašumų panašumų su buvusiąja, t. y. pats kuria kliūtis naujiems santykiams. „Meilės harmonijoje“ padedame atsikratyti praeities nuoskaudų, mokome pamilti save ir savo trūkumuose įžvelgti privalumus, stengiamės padėti vienišam žmogui, ieškančiam bendrystės, išsiaiškinti priežastis, trukdančias bendrauti, atverti sušalusią širdį ir atvirai pažvelgti kitam į akis“, – dėsto V. Šiaučiūnienė. – Svarbiausias mūsų tikslas – ne vien padėti žmogui susirasti antrąją pusę, bet pirmiausia – išmokyti pažinti save. Juk kiekvienas mūsų turime vienokių ar kitokių talentų, kiekvienas turime savyje skirtingų galimybių siekti gyvenimo tikslų, suteikti gyvenimui naujos kokybės.
Amžiaus diapazonas – platus
Į dvasingų pažinčių tarnybą kreipiasi įvairaus amžius vyrai ir moterys. Ateina ir dvidešimt penkerių jaunuolis ir į septintąją dešimtį įkopusi dama. Beje, santykis vyrų ir moterų – irgi apylygis. Mitas, kad moterys dažniau nei vyrai jaučiasi vienišos. Vyrai irgi išgyvena vienatvę. Jiems, lygiai taip pat kaip ir priešingos lyties atstovėms, trūksta dvasingo bendravimo. Skirtumas tas, kad vyrai ir moterys meilės sąvoką supranta skirtingai. Vyrai dažnai būna bailesni, labiau savimi nepasitiki. Vienas skundžiasi, jog sumažino algą, kitas, kad darbo neteko. Girdi, kokia moteris į tokį vargetą žiūrės. „Stengiamės įtikinti žmogų, kad partnerystės ir artumos už jokius pinigus neįmanoma nusipirkti, – šypsosi Vilma. – Svarbiausia – gerumas ir supratimas, pasiaukojimas ir atjauta“.
Vyrai ieško šilumos, švelnumo, supratimo. Ir dažniausiai atgrasiomis moters savybėmis įvardija valdingumą, pernelyg didelį pasitikėjimą savimi ir ambicingą ryžtingumą. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ieško moters – mamos, t. y. už save stipresnės ir valdingesnės.
Moterys mažiau kalba apie materialinį gerbūvį. Dažnai jos tiksliai įvardija savybes, kurių ieško būsimame partneryje. Joms reikia stipraus, savimi pasitikinčio, ryžtingo ir drąsaus draugo. Būna, kad moteris netgi būsimo draugo išvaizdą „nupiešia“ (pageidautų blondino ar šateno, aukšto ar žemo), net pasako, kokio dydžio turėtų būti jo… batai.
Žurnalas Savaitė Nr.24 2012m.birželio 13d.
