Inga 2015-07-02

Dažnai jaučiuosi esanti zombis, užsivertusi rutinos lavina: namai – darbas – kasdieniniai rūpesčiai – miegas. Laiko sau beveik nelieka, o ir ta „aš“ esu kažkas ta, kuri turi suspėti, atlikti, sumokėti, paklusti arba liepti. Bet kartą aš sustojau šitam beprotiškam ritme ir pagalvojau, kas aš esu šiandien, kaip yra ir kaip turėtų būti, ką turiu ir ko man trūksta… Ne į visus klausimus lengva atsakyti, juk pažinti save yra labai sunku, o tik pažindama save, galiu duoti kitiems, o tada ir gauti pati. Bet kokia aš esu iš tiesų? Į šiuos klausimus man padėjo atsakyti Vilma. Bendraudama su ja sužinojau naujo apie save, taip pat išgirdau tą tylų vidinį balselį, kuris man tyliai kuždėjo, o dabar buvo pasakyta garsiai ir drąsiai kito žmogaus lūpomis. Vilma įkvėpė veikti, siekti, ieškoti ir, svarbiausia, tikėti. Juk dvasinė ramybė ir vertybės yra pačios svarbiausios šiame gyvenime. Ačiū „Meilės harmonijai“.